|
POPIEIUS BENEDIKTAS XVI
„Visuomet diaukits Viepatyje“ (Fil 4, 4)
inia 27-osios Pasaulins jaunimo dienos proga
Brangs jaunuoliai!
Diaugiuosi vl galdamas kreiptis jus 27-osios Pasaulins jaunimo dienos proga. Mano irdyje tebegyvi prisiminimai apie ms susitikim Madride prajusi met rugpjt. Tai buvo ypatingos malons metas, kai Viepats palaimino jaunuolius, susirinkusius i viso pasaulio. Dkoju Dievui u visus vaisius, kuriuos dav tas renginys, vaisius, kuri jaunuoliai ir j bendruomens ateityje patirs vis gausiau. Dabar velgiame jau kit ms susitikim Rio de aneire 2013 m. Jo tema – „Eikite ir padarykite mokiniais visas tautas“ (plg. Mt 28, 19).
Ši met Pasaulins jaunimo dienos tema paimta i ventojo Pauliaus paraginimo Laike filipieiams: „Visuomet diaukits Viepatyje“ (4, 4). Diaugsmas yra krikionikosios patirties erdis. Per kiekvien Pasaulin jaunimo dien igyvename didel diaugsm, bendrysts diaugsm, buvimo krikionimis diaugsm, tikjimo diaugsm. Tai vienas i ms susitikim bruo., Lidesio ir nerimo paenklintame pasaulyje diaugsmas yra svarbus krikionikojo tikjimo groio ir patikimumo liudijimas.
Banyia paaukta neti pasaul diaugsm, autentik ir tvar diaugsm, diaugsm, kur angelai paskelb piemenims t nakt, kai gim Jzus (plg. Lk 2, 10): Dievas ne tik prakalbo, ne tik vykd monijos istorijoje stabi enkl, bet ir taip prie ms prisiartino, kad tapo vienu i ms ir pragyveno vis mogaus gyvenim. Kiek daug jaun moni aplink jus iais sunkiais laikais turi igirsti, kad krikioni inia yra diaugsmo ir vilties inia! Noriau kartu su jumis apmstyti diaugsm ir tai, kaip j surasti, kad galtumte j giliau patirti ir perteikti kiekvienam sutiktajam.
1. Ms irdis sukurta diaugtis
Diaugsmo trokimas gldi kiekvieno vyro ir kiekvienos moters irdyje. Daug labiau negu nedelsiamo ir trumpalaikio pasitenkinimo ms irdis ieko tobulo, pilnatviko ir tvaraus diaugsmo, gebanio suteikti „skonio“ ms egzistencijai. Tai ypa galioja jums, nes jaunyst yra gyvenimo, pasaulio, kit ir savs nuolatinio atradimo metas, atvirumo ateiiai metas ir metas, kai labai troktama laims, draugysts, dalijimosi ir tiesos, metas, kai jaudina aukti idealai ir kuriami dideli planai.
Kiekviena diena kupina nesuskaiiuojam Viepaties dovanojam ma diaugsm – diaugsmo gyventi, diaugsmo grtis gamtos groiu, diaugsmo dl gerai atlikto darbo, diaugsmo padti kitiems, nuoirdios ir tyros meils diaugsmo. dmiau pavelg, surastume daugyb kit prieasi diaugtis: tai laimingos akimirkos eimos gyvenime, draugyst, savo talent atradimas, skms, i kit sulaukti pagyrimai, gebjimas save ireikti ir suvokti, kad esi suprastas, jausmas, kad padjai kitiems. Taip pat nauj ini gijimas studijuojant, nauj horizont atsivrimas keliaujant ir susitikim metu, galimyb kurti ateities projektus. Paminti galtume ir didij literatros krini skaitym, grjimsi meno edevrais, muzikos klausymsi ar muzikavim, filmo irjim. Visi ie dalykai mus tikrai gali diuginti.
Bet kiekvien dien susiduriame ir su daugybe sunkum ir giliai viduje imame nerimauti dl ateities, net galime suabejoti, ar tik troktamas pilnatvikas ir tvarus diaugsmas nra iliuzija ir bgimas nuo tikrovs. Daugelis jaunuoli savs klausia: ar tobulas diaugsmas apskritai manomas? Iekoti diaugsmo galima leistis vairiais keliais, kai kurie pasirodo klaidingi, net pavojingi. Bet kaip atskirti tikr ir tvar diaugsm nuo nedelsiant patirto ir apgaulingo malonumo? Kaip surasti gyvenime tikr diaugsm, kuris ilikt ir ms neapleist sunkum akimirkomis?
2. Tikrojo diaugsmo altinis yra Dievas
Autentikas diaugsmas, ir nedideli kasdieniai, ir didiausi gyvenime diaugsmai, kyla i Dievo, net jei i pirmo vilgsnio taip neatrodo. Todl kad Dievas yra aminosios meils bendryst, begalinis diaugsmas, kuris neusisklendia, bet sklinda, kad aprpt visus, kuriuos Dievas myli ir kurie myli Diev. Dievas sukr mus pagal savo paveiksl i meils, kad galt apipilti mus savo meile ir pripildyti savo artumu bei malone. Dievas nori padaryti mus savo dievikojo ir aminojo diaugsmo dalininkais ir padeda mums suvokti, kad ms gyvenimo vert ir gilioji prasm yra bti jo sutiktiems, priimtiems ir mylimiems, bti priimtiems ne trapiai – mogikai, bet beslygikai – dievikai: a esu mylimas, turiu viet pasaulyje ir istorijoje, esu asmenikai mylimas Dievo. Jei Dievas mane priima ir myli ir a esu tuo tikras, tada aikiai ir patikimai inau, jog gera, kad esu gyvas.
Dievo begalin meil mums pilnatvikai atsiskleidia Jzuje Kristuje. Jame gldi ms iekomas diaugsmas. Evangelijoje regime, kad diaugsmas lydi Jzaus gyvenimo pradios vykius. Arkangelui Gabrieliui skelbiant Mergelei Marijai, kad ji bus Iganytojo motina, jo pirmutinis odis yra: „Diaukis!“ (Lk 1, 28). Jzui gimus, Viepaties angelas piemenims sako: „Štai a skelbiu jums did diaugsm, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gim Iganytojas. Jis yra Viepats Mesijas“ (Lk 2, 10–11). Kdikio iekoti ij iminiai, „ivyd vaigd, jie be galo diaugsi“ (Mt 2, 10). Viso io diaugsmo prieastis yra Dievo, tapusio vienu i ms, artumas. Btent tai ventasis Paulius turi galvoje raydamas filipieiams: „Visuomet diaukits Viepatyje! Ir vl kartoju: diaukits! Js meilumas tebna inomas visiems. Viepats yra arti“ (Fil 4, 4–5). Ms diaugsmo pirmutin prieastis yra mus priimanio ir mylinio Viepaties artumas.
Susitikimas su Jzumi visada kelia didiul vidin diaugsm. Tai liudija daug Evangelijos istorij. Prisiminkim Jzaus apsilankym pas Zachiej, nesining mokesi rinkj ir vie nusidjl. Jzus jam pasak: „Man reikia iandien apsilankyti tavo namuose.“ Tada, pasak ventojo Luko, Zachiejus „su diaugsmu prim j“ (Lk 19, 5–6). Tai – susitikimo su Viepaiu diaugsmas, Dievo meils, galinios perkeisti vis ms gyvenim ir atneti iganym, pajutimo diaugsmas. Zachiejus nusprendia keisti gyvenim ir atiduoti pus savo turto vargams.
Jzaus kanios valand ta meil irykja visa savo galia. emikojo gyvenimo pabaigoje, vakarieniaudamas su draugais, Jzus pasako: „Kaip mane Tvas myljo, taip ir a myljau. Pasilikite mano meilje! ... A jums tai kalbjau, kad jumyse bt manasis diaugsmas ir kad js diaugsmui nieko netrkt“ (Jn 15, 9, 11). Jzus trokta nuvesti savo mokinius ir kiekvien i ms diaugsmo, kuriuo dalijasi su Tvu, pilnatv, kad Tvo meil jam bt mumyse (plg. Jn 17, 26). Krikionikojo diaugsmo esm – bti atviram Dievo meilei ir priklausyti jam.
Evangelijoje pasakojama, kad Marija Magdaliet ir kitos moterys nujo aplankyti kapo, kur Jzus buvo palaidotas po mirties. Angelas apreik joms stabi naujien apie Jzaus prisiklim. Tada, pasak evangelisto, jos nubgo nuo kapo „apimtos igsio ir didelio diaugsmo“ pasidalyti linksma inia su mokiniais. Pakeliui moterys sutiko Jz, kuris tar: „Sveikos!“ (Mt 28, 8–9). Joms buvo dovanotas iganymo diaugsmas. Kristus yra gyvas ir tas, kuris nugaljo blog, nuodm ir mirt. Jis yra tarp ms kaip Prisiklusysis ir pasiliks su mumis iki pasaulio pabaigos (plg. Mt 28, 20). Blogis ms gyvenime netaria paskutinio odio; tikjimas Krist sako, kad nugali Dievo meil.
Gilus diaugsmas yra vaisius Šventosios Dvasios, daranios mus Dievo vaikais, gebaniais patirti ir ragauti jo gerumo ir kreiptis j „Aba – Tve“ (plg. Rom 8, 15). Diaugsmas yra Dievo artumo ir veikimo mumyse enklas.
3. Ilaikyti krikionikj diaugsm irdyje
ia mums kyla klausimas, kaip gauti ir ilaikyti i gilaus, dvasinio diaugsmo dovan?
Vienoje i psalmi sakoma: „Diaukis i irdies Viepaiu, ir jis suteiks tau, ko trokta tavo irdis“ (Ps 37, 4). Jzus mums aikino, kad „su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslptu lobiu. Atrads j, mogus niekam nesako; i to diaugsmo eina, parduoda visa, k turi, ir perka t dirv“ (Mt 13, 44). Dvasinio diaugsmo atradimas ir isaugojimas yra susitikimo su Viepaiu vaisius. Jzus kvieia mus sekti paskui j ir vis gyvenim remti juo. Brangs jaunuoliai, nebijokite surizikuoti atverti savo gyvenim Jzui Kristui ir jo Evangelijai. Btent per tai surasite vidin ramyb ir tikrj laim. Btent per tai pilnatvikai gyvensite kaip Dievo vaikai, sukurti pagal jo paveiksl ir panaum.
Iekokite diaugsmo Viepatyje: diaugsmas yra tikjimo vaisius ir kasdienis Viepaties artumo, jo draugysts pripainimas: „Viepats yra arti!“ (Fil 4, 5). Tai kliovimasis Viepaiu, augimas jo painimu ir meile. Netrukus pradsime Tikjimo metus, jie mums pads ir mus padrsins. Brangs biiuliai, imokite regti, kaip Dievas veikia js gyvenime, atrasti j kasdienio gyvenimo vykiuose. Patikkite, kad jis visada itikimas sandorai, sudarytai su jumis js Krikto dien. inokite, Dievas niekada js neapleis. Danai kreipkite akis j. Jis atidav dl js savo gyvyb ant kryiaus, nes jus myli. Jo tokios didels meils kontempliacija adina ms irdyje vilt ir diaugsm, kuri niekas negali sugriauti. Krikionys niekada negali lidti, nes sutiko Krist, atidavus dl j savo gyvyb.
Iekoti Viepaties ir surasti j savo gyvenime reikia priimti jo od, diuginant ms ird. Pranaas Jeremijas ra: „Kai tavieji odiai buvo man duoti, juosius ryte prarijau, – tavasis odis atne man diaugsm ir irdies linksmyb“ (Jer 15, 16). Imokite skaityti ir apmstyti Šventj Rat. Ten surasite atsakymus savo svarbiausius klausimus dl tiesos. Dievo odis atskleidia jo stabius darbus monijos istorijoje, pripildo mus diaugsmo ir akina lovinti ir garbinti: „Ateikite, diaugsmingai giedokime Viepaiui; ateikime, pagarbinkime ir pulkime knibsia“ (Ps 95, 1, 6).
Liturgija yra ypatinga vieta, kur Banyia ireikia gaunam i Viepaties diaugsm ir perteikia j pasauliui. Kiekvien sekmadien krikioni bendruomen per v. Miias venia pagrindin iganymo slpin – Kristaus mirt ir prisiklim. Tai labai svarbus momentas visiems Viepaties mokiniams, nes sudabartinama jo meils auka. Sekmadienis yra diena, kai susitinkame su prisiklusiu Kristumi, klausoms jo odio ir maitinams jo Knu ir Krauju. Kaip girdjome vienoje i psalmi: „Ši diena yra Viepaties duota, – linksminkims ir digaukime“ (Ps 118, 24). Per Velyk vigilij Banyia gieda Exultet, diaugsmo, kad Jzus Kristus nugaljo nuodm ir mirt, himn: „Tedigauja dangaus angel minios! ... Tesilinksmina nuvitusi em ... Nuo galingos tikinij giesms skliautai ie tevirpa.“ Krikionikasis diaugsmas gimsta i suvokimo, kad esam mylimi Dievo, kuris tapo mogumi, paaukojo u mus gyvyb ir nugaljo blog bei mirt. Tai reikia gyventi meile jam. Šventojo Kdiklio Jzaus Teres, jauna karmelit, ra: „Jzau, diaugiuosi myldama tave“ (P 45, 1897 m. sausio 21 d.).
4. Meils diaugsmas
Brangs biiuliai, diaugsmas artimai susijs su meile. Tai viena nuo kitos neatsiejamos Šventosios Dvasios dovanos (plg. Gal 5, 23). Meil kelia diaugsm, o diaugsmas yra meils forma. Palaimintoji Teres i Kalkutos atkartojo Jzaus odius „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apd 20, 35) sakydama: „Diaugsmas yra meils tinklas, kuriuo galima pagauti sielas; Dievas dovanoja linksmai. Kas dovanoja su diaugsmu, dovanoja daugiau.“ Pasak Dievo tarno Pauliaus VI: „Paiame Dieve visa yra diaugsmas, nes visa yra dovanojimas“ (Apatalikasis paraginimas Gaudete in Domino, 1975 05 09).
Turdami prie akis vairias savo gyvenimo sritis, inokite, kad mylti reikia bti pastoviam, patikimam ir itikimam sipareigojimams. Tai daugiausia galioja draugystei. Ms draugai tikisi, kad bsime nuoirds, itikimi ir siningi, nes tikra meil itveria ir sunkum laikotarpius. Tas pat pasakytina apie js darb, studijas ir teikiamas paslaugas. Itikimyb ir itverm darant gera teikia diaugsm, net jei ne visada i karto.
Nordami patirti meils diaugsm, turtume bti ir dosns. Negalime tenkintis duodami minimaliai. Gyvenime turime visapusikai sipareigoti ir ypating dmes skirti vargams. Pasauliui reikia kompetenting ir dosni vyr ir moter, troktani tarnauti bendrajam griui. Visomis igalmis siningai studijuokite, pltodami savo talentus, ir jau dabar palenkite juos tarnauti kitiems. Kad ir kur btumte, iekokite bd, kaip padti kurti teisingesn ir monikesn visuomen. Vis gyvenim vadovaukits tarnysts dvasia, o ne galios, materialins skms ir pinig siekiu.
Kalbdamas apie dosnum, noriau paminti vien ypating diaugsm. Tai diaugsmas, kur jauiame atsiliepdami paaukim paskirti vis savo gyvenim Viepaiui. Brangs jaunuoliai, nebijokite, jei Kristus aukia jus pavstj, vienuolikj, misionierikj gyvenim ar kunigyst. Bkite tikri, jis pripildo diaugsmo visus, kurie atsiliepia jo kvietim palikti visk, kad bt su juo, ir nepadalyta irdimi atiduoti save vis tarnavimui kitiems. Lygiai taip Dievas suteikia didelio diaugsmo vyrams ir moterims, visikai atiduodantiems save vienas kitam santuokoje kurti eim ir bti Kristaus meils Banyiai enklais.
Leiskite priminti jums trei element, vedant meils diaugsm. Tai leisti brolikai meilei augti ms pai ir ms bendruomeni gyvenime. Bendryst ir diaugsmas artimai susij. Neatsitiktinai ventasis Paulius ragina: „Visada diaukits Viepatyje!“ (Fil 4, 4), vartodamas daugiskait, ir kreipiasi vis bendruomen, o ne individualius narius. Tik gyvendami brolika bendryste patiriame t diaugsm. Apatal darbuose pirmoji krikioni bendruomen nusakyta iais odiais: „Savo namuose tai vienur, tai kitur lauydavo duon, su diugia ir tauria irdimi drauge vaiindavosi“ (Apd 2, 46). Praau js visomis igalmis padti ms krikionikosioms bendruomenms bti ypatingomis dalijimosi, dmesingumo ir rpinimosi vieniems kitais vietomis.
5. Atsivertimo diaugsmas
Brangs biiuliai, patirti tikr diaugsm taip pat reikia atpainti pagundas, nutolinanias mus nuo jo. Šiandien kultra neretai spaudia mus tutuojau pasiekti tikslus, laimjimus ir malonumus. Tai skatina ne itverm, sunk darb ir itikimyb sipareigojimams, bet nepastovum. Siuniama inia ugdo vartotojik mstysen ir ada apgauling laim. Patirtis moko, kad turtai nelaiduoja laims. Kiek daug moni yra apsupti materialini turt, o j gyvenimas kupinas nevilties, lidesio ir tutumo! Trokdami tvaraus diaugsmo, turime gyventi meile ir tiesa, gyventi Dievu.
Dievas trokta, kad btume laimingi. Štai kodl dav konkreias kelio gaires – sakymus. Laikydamiesi j, surandame gyvenimo ir laims tak. I pirmo vilgsnio jie gali atrodyti kaip draudim sraas ir klitis ms laisvei. Taiau sigilin Kristaus naujienos viesoje pamatysime, kad sakymai yra esmini ir verting taisykli, kaip laimingai gyventi pagal Dievo plan, rinkinys. Ir prieingai, danai regime, jog apsisprendimas statydinti gyvenim nusigrus nuo Dievo ir jo valios baigiasi nusivylimu, lidesiu ir neskms igyvenimu. Nuodms kaip atsisakymo klausyti Dievo ir jo draugysts atmetimo patirtis padaro ms ird niri.
Kartais krikionikojo gyvenimo kelias nelengvas, o itikimyb Dievo meilei susiduria su klitimis, ir retkariais suklumpame. Taiau Dievo gailestingumas ms niekada neapleidia, jis visada teikia mums galimyb sugrti pas j, susitaikyti su juo ir patirti jo atleidianios bei vl priimanios meils diaugsm.
Brangs jaunuoliai, danai eikite Atgailos ir Sutaikinimo sakramento! Tai i naujo atrandamo diaugsmo sakramentas. Šventosios Dvasios praykite viesos, kurios reikia, kad pripaintume savo nuodmingum ir melstume Dievo atleidimo. Reguliariai, giedrai ir kupini pasitikjimo vskite sakrament. Viepats visada ities rankas jus priimti, nuplaus jus ir vesdins savo diaugsm, nes danguje diaugiamasi net dl vieno atsivertusio nusidjlio (plg. Lk 17, 7).
6. Diaugsmas ibandym laikotarpiais
Galiausiai irdyje dar gali sukirbti abejon, ar tikrai manoma diugiai gyventi ibandym, ypa skausmingiausi ir slpiningiausi, laikotarpiais. Ramybs neduoda mintis, ar sekimas paskui Viepat, savs patikjimas jam tikrai atnea laim.
Atsakymas galt bti patirtis toki pai kaip ir js jaunuoli, suradusi Kristuje vies, teikiani jg ir vilties net sunkiausiose situacijose. Palaimintasis Petras Jurgis Frasatis (Pier Giorgio Frassati) (1901–1925) per savo trump gyvenim patyr daug ibandym, tarp j buvo ir tokia romantin patirtis, kuri j giliai sueid. Tokiomis aplinkybmis jis seseriai para: „Klausi, ar a laimingas. Kaip galiau toks nebti? Kol tikjimas teikia jg, esu laimingas. Katalikas negali bti nelaimingas... Paskirtis, kuriai esame sukurti, neatsiejama nuo erki kelio, bet tas kelias nra lidnas. Jis diugina net tada, kai jame pasitaiko ir skausmo“ (Laikas seseriai Lucianai, Turinas, 1925 02 14). Palaimintasis Jonas Paulius II, pateikdamas palaimintj Petr Jurg kaip pavyzd jaunimui, apibdino j kaip „jaunuol, ukreiant diaugsmu, nugaljusiu daugyb jo gyvenimo sunkum“ (Kreipimasis jaunuolius, Turinas, 1980 04 13).
Chronologikai mums artimesn yra neseniai palaimintja paskelbta Klara Badano (Chiara Badano) (1971–1990). Ji patyr, kaip skausmas gali bti meils perkeistas ir slpiningai bti panardintas diaugsme. Labai kentdama nuo vio, atuoniolikmet Klara meldsi Šventajai Dvasiai u sjdio, kuriam priklaus, jaunuolius. Melsdama sau igijimo ji taip pat pra Dievo apviesti visus tuos jaunuolius savo Dvasia ir suteikti jiems iminties bei viesos. „Tai tikrai buvo Dievo artumo akimirka. Fizikai kentjau, bet mano siela dainavo“ (Laikas Chiarai Lubich, Sassello, 1989 12 20). Jos ramyb ir diaugsmas kilo i visiko pasitikjimo Viepaiu ir susitaikymo su savo liga kaip slpininga jo valios jos ir vis labui apraika. Ji danai kartodavo: „Jzau, jei tu to trokti, tai to troktu ir a.“
Šiedu liudijimai, atrinkti i gausybs kit, rodo, kad tikri krikionys niekada nebna apimti nevilties ar lidni net susidurdami su sunkiais ibandymais, kad krikionikasis diaugsmas yra ne bgimas nuo tikrovs, bet antgamtin galia, padedanti atlaikyti kasdienio gyvenimo ikius. inome, kad nukryiuotas ir prisikls Kristus yra ia su mumis ir kad jis visada yra itikimas draugas. Bdami jo kanios dalininkai, esame ir jo lovs dalininkai. Su juo ir jame kania perkeiiama meil. O ia atrandame diaugsm (plg. Kol 1, 24).
7. Diaugsmo liudytojai
Brangs biiuliai, baigdamas noriau padrsinti jus bti diaugsmo misionieriais. Negalime bti laimingi, jei kiti nra laimingi. Diaugsmu reikia dalytis. Eikite ir skelbkite kitiems jaunuoliams apie diaugsm suradus brang lob, kuris yra pats Jzus. Negalime pasilaikyti tikjimo diaugsmo sau: kad likt mumyse, turime j perteikti kitiems. Šventasis Jonas sak: „K matme ir girdjome, skelbiame ir jums, kad ir js turtumte bendravim su mumis... Ir tai mes raome, kad ms diaugsmas bt tobulas“ (1 Jn 1, 3–4).
Krikionyb kartais pateikiama kaip gyvensena, kuri dusina laisv ir yra prieinga ms laims ir diaugsmo trokimams. Tai toli grau netiesa. Krikionys tikrai laimingi, nes ino, jog jie ne vieni, ino, kad juos savo rankose visada laiko Dievas. Jums, jaunieji Kristaus sekjai, tenka uduotis parodyti pasauliui, kad tikjimas atnea laim ir diaugsm, kuris tikras, pilnatvikas ir tvarus. Jei kartais krikioni gyvenimas atrodo varginantis ir nuobodus, kaip tik js pirmi turite parodyti diugi ir laiming tikjimo pus. Evangelija yra „geroji naujiena“, kad Dievas mus myli ir kad kiekvienas i ms jam svarbus. Parodykite pasauliui, kad tai tiesa!
Bkite karti naujosios evangelizacijos misionieriai! Nekite iekantiems bei keniantiems diaugsm, kur Jzus trokta jiems dovanoti. Nekite eimas, mokyklas ir universitetus, darbo vietas ir draug grupes, visur, kur gyvenate. Pamatysite, kaip tai ukreiama. Gausite imtkart daugiau – savo pai iganymo diaugsm ir Dievo gailestingumo veikimo kit irdyse diaugsm. O kai paskutin dien stosite Viepaties akivaizdon, igirsite j itariant: „Gerai, aunusis ir itikimasis tarne! … Eik savo eimininko diaugsm!“ (Mt 25, 21).
Telydi jus iame kelyje Mergel Marija. Ji sileido Viepat save ir paskelb apie tai lovinimo ir diaugsmo giesme – Magnificat: „Mano siela lovina Viepat, mano dvasia diaugiasi Dievu, savo Gelbtoju“ (Lk 1, 46–47). Marija visa irdimi atsiliep Dievo meil paskirdama savo gyvenim tarnauti jam nuolankiai ir vis save atiduodant. Jos aukiamasi kaip „Ms Diaugsmo Prieasties“, nes ji dovanojo mums Jz. Teveda ji jus t diaugsm, kurio niekas nestengs i js atimti!
Vatikanas, 2012 03 15
BENEDICTUS PP. XVI _____________________________________
© Vert „Banyios inios“ Paskelb KATALIKAI.LT
|